Vėjas, taškai
ir ilgas kelias
iki taikinio
Prieš aušrą poligonas dar tylus. Tik brezento šnaresys, termosų garas ore ir tas ypatingas jausmas, kai žinai, kad šiandien kiekvienas šūvis turės reikšmę. Senas Vilkas šaulius vėl surinko tolimojo nuotolio varžyboms, kur laimi ne jėga, o kantrybė.
Diena prasidėjo nuo optikos prišaudymo. Tai rutina, bet būtent ji atskiria gerą rezultatą nuo atsitiktinio. Kai parametrai suvesti teisingai, lieka tik viena kova: tu prieš vėją.

„Į taikinį už kilometro nešauna ranka. Šauna galva.“
Kaip vyko dienaRytas prieš vėją
Pirmose pozicijose dar buvo ramu. Bet jau po pietų vėjas pradėjo žaisti, ir lentelės, kurias ryte visi laikė šventu raštu, teko perskaičiuoti iš naujo. Patyrę šauliai tai pajuto anksčiau nei pamatė vėliavėlės.
Jauniems dalyviams tai geriausia pamoka. Ne pralaimėjimas, o duomenys. Kiekvienas pro taikinį praskriejęs šūvis pasako daugiau nei dešimt pataikymų į centrą.
AkimirkosKaip tai atrodė



Ką išsinešėmeTrys pamokos
- Vėjas visada laimi, jei jo neklausaiSkaityk aplinką nuolat, ne tik prieš šūvį.
- Pozicija svarbiau už ginkląStabilumas duoda daugiau taškų nei brangi optika.
- Bendruomenė tempia aukštynPo dienos prie laužo gimsta kitų metų čempionai.
Ilgas nuotolis moko kantrybės, kurios nenusipirksi.
Vakare, kai taškai jau suskaičiuoti, svarbiausia būna ne lentelė. Svarbiausia, kad kitą savaitgalį visi norės grįžti. Tokie ir yra geriausi rezultatai.
